≡ Meniu

Pasąmonė yra didžiausia ir labiausiai paslėpta mūsų proto dalis. Jame įtvirtintas mūsų pačių programavimas, t.y. įsitikinimai, įsitikinimai ir kitos svarbios idėjos apie gyvenimą. Dėl šios priežasties pasąmonė taip pat yra ypatingas žmogaus aspektas, nes ji yra atsakinga už mūsų tikrovės kūrimą. Kaip dažnai minėjau savo tekstuose, visas žmogaus gyvenimas galiausiai yra jo paties proto, jo paties protinės vaizduotės produktas. Čia taip pat mėgstama kalbėti apie nematerialią mūsų pačių proto projekciją. Tačiau dvasia susideda ne tik iš mūsų pačių sąmonės, bet galiausiai dvasia reiškia sudėtingą sąmonės ir pasąmonės sąveiką, iš kurios atsiranda visa mūsų tikrovė.

perprogramuoti pasąmonę

Mūsų pasąmonės galiaKiekvieną dieną sąmoningai naudojame sąmonę kaip įrankį savo gyvenimui formuoti. Dėl to mes galime veikti apsisprendę, galime patys pasirinkti, kurias mintis įteisiname savo galvoje, o kurių – ne. Galime patys pasirinkti, kaip formuojame savo likimą, kokiu keliu eisime ateityje, kokias mintis realizuojame materialiame lygmenyje, galime laisvai formuoti savo tolimesnį gyvenimo kelią ir susikurti gyvenimą, kuris savo ruožtu visiškai atitinka mūsų savų idėjų. Nepaisant to, į šį dizainą patenka ir mūsų pačių pasąmonė. Tiesą sakant, pasąmonė yra būtina kuriant tikrovę, kuri yra visiškai pozityvi. Šiame kontekste mūsų pasąmonę taip pat būtų galima palyginti su sudėtingu kompiuteriu, kuriame įdiegtos įvairiausios programos. Šios programos savo ruožtu prilygsta įsitikinimams, įsitikinimams, idėjoms apie gyvenimą, bendram sąlyginimui ir net baimėms bei prievartoms. Kalbant apie tai, šis programavimas nuolat pasiekia mūsų pačių dienos sąmonę ir atitinkamai daro įtaką mūsų pačių elgesiui.

Mūsų pačių proto kryptis lemia mūsų pačių gyvenimą. Visų pirma pačių susikurti įsitikinimai, įsitikinimai ir idėjos apie gyvenimą taip pat lemia tolimesnę mūsų pačių gyvenimo eigą..!!

Tačiau problema yra ta, kad daugelio žmonių pasąmonė yra pilna neigiamo programavimo, todėl dažnai atsitinka taip, kad mes, žmonės, kuriame gyvenimą, kuriam būdingas neigiamas elgesys. Šiuo atžvilgiu dažnai vidiniai įsitikinimai ir įsitikinimai yra pagrįsti baime, neapykanta ar įskaudinta. Šie įsitikinimai, požiūriai ir įsitikinimai paprastai atrodo taip:

  • aš negaliu to padaryti
  • kad neveikia
  • Aš nesu pakankamai geras
  • ich bin nicht schon
  • Aš turiu tai padaryti, kitaip man nutiks kažkas blogo
  • Noriu/reikia, kitaip jaučiuosi blogai/neturiu nieko kito
  • aš ne
  • jis nieko nežino
  • jis idiotas
  • Man nerūpi gamta
  • gyvenimas blogas
  • Mane kamuoja nesėkmė
  • kiti manęs nekenčia
  • nekenčiu kitų žmonių

perprogramuoti pasąmonęVisa tai galiausiai yra neigiamos nuostatos ir įsitikinimai, kurie sukuria neigiamą tikrovę, kuri ne tik kenkia mums, bet ir gali pakenkti aplinkiniams. Šiuo atžvilgiu taip pat atrodo, kad mūsų pačių protas veikia kaip galingas magnetas, pritraukiantis į mūsų gyvenimą viską, su kuo rezonuoja. Pavyzdžiui, jei tikite, kad jus lydės nesėkmės ir jums nutiks tik blogi dalykai, tai tęsis ir toliau. Ne todėl, kad gyvenimas ar visata tave reiškia blogai, o dėl to, kad tu kuri gyvenimą, pagrįstą savo požiūriu į ją, į kurį automatiškai traukia tokie neigiami išgyvenimai. Viskas priklauso nuo mūsų pačių sąmonės būsenos orientacijos ir tai gali pasikeisti tik tuomet, jei peržiūrėsime savo įsitikinimus ir įsitikinimus apie gyvenimą, o vėliau juos pakeisime. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus, kol nesusidūriau su pirmuoju dvasiniu turiniu, buvau labai smerkiantis ir nuolaidus žmogus. Toks niekinantis požiūris į kitus žmones buvo neatsiejama mano gyvenimo dalis, mano pačios pasąmonė, todėl automatiškai vertinu viską ir visus, kas netilpo į mano sąlygotą pasaulėžiūrą. Tačiau atėjo diena, kai dėl stipraus sąmonės išsiplėtimo supratau, kad aš pats neturiu teisės spręsti apie kitų žmonių gyvenimą ar minčių pasaulį. Pirmą kartą gyvenime supratau, koks smerktinas ir tiesiog neteisingas mano požiūris, ir ėmiau formuoti naują ir, svarbiausia, nesmerkiantį požiūrį į gyvenimą.

Žinios, kurias tuo metu turėjau, įsiliepsnojo į mano pasąmonę, todėl pirmą kartą patyriau savo pasąmonės perprogramavimą...!!

Vėlesnėmis dienomis ši nauja įžvalga įsiliepsnojo į mano pasąmonę ir kiekvieną kartą, kai smerkdavau save ar kitus žmones, iš karto nustojau žaisti šį žaidimą, bent jau kiek tai susiję su savo vertinimais. Po kelių savaičių taip perprogramavau savo pasąmonę, kad beveik niekada nebespręsdavau apie kitų žmonių gyvenimus ar mintis. Atsikračiau ankstesnio neigiamo požiūrio ir vėliau sukūriau naują gyvenimą – gyvenimą, kuriame tiesiog nustojau teisti kitus žmones, o toliau gerbiau ir vertinu kitų gyvenimus.

Teigiamas gyvenimas gali atsirasti tik iš pozityvaus proto, proto, kurio nebeformuoja neigiami įsitikinimai ir įsitikinimai..!!

Galiausiai tai taip pat yra raktas į teigiamą gyvenimą. Tai yra mūsų pačių neigiamų įsitikinimų, įsitikinimų ir idėjų apie gyvenimą peržiūrėjimas, jų atpažinimas ir pagrindo, iš kurio atsiranda tik teigiama tikrovė, kūrimas. Kalbama apie mūsų pačių pasąmonės perprogramavimą, o kiekvienas, įvaldęs šį meną, dienos pabaigoje gali susikurti gyvenimą, iš kurio gausi daug naudos sau ir savo artimiesiems. Šia prasme būkite sveiki, laimingi ir gyvenkite harmoningą gyvenimą.

Palikite komentarą