Ar yra gyvenimas po mirties? Kas atsitinka, kai subyra mūsų fiziniai apvalkalai, įvyksta vadinamoji mirtis ir mes patenkame į tarsi naują pasaulį? Ar yra net iki šiol nežinomas pasaulis, kurį mes tada praeisime, ar mūsų pačių egzistencija baigiasi po mirties ir tada mes patenkame į vadinamąjį nieką, tariamą „vietą“, kurioje iš viso nieko neegzistuoja / negali egzistuoti ir mūsų pačių gyvenimas visiškai praranda prasmę? Na, šiuo atžvilgiu galiu jus nuraminti, kad tokio dalyko kaip mirtis nėra, bent jau tai kažkas labai skiriasi, nei manytų dauguma žmonių. Už tariamos mirties slypi sudėtingas ir žavus pasaulis, į kurį mūsų siela visiškai patenka po fizinės mirties.
Mirtis – dažnio pasikeitimas
Ji krūmas savaime nieko nėra, kaip ir nėra taip vadinamo nieko šia prasme, vietos, kur nieko nebėra ir mūsų gyvenimas prarado prasmę. Galų gale atrodo, kad anapus mūsų čia yra anapusinis gyvenimas (poliškumo principas – viskas turi 2 polius, 2 puses, 2 lygius/dvilypumas). Ateities yra nematerialios prigimties, o čia ir dabar yra materialios (materija yra energetinis tankis, energija, kuri svyruoja žemu dažniu). Mes, žmonės, tai išgyvename dėl to reinkarnacijos ciklas abu lygiai vėl ir vėl. Šis procesas tarnauja mūsų pačių protiniam ir dvasiniam tobulėjimui, procesas, kuris vyksta per daugybę įsikūnijimų. Žmogus gimsta, auga, pažįsta gyvenimą, savo sąmonės pagalba tyrinėja dualistinį pasaulį ir tai darydamas pasąmoningai siekia visiško dvasinio tobulėjimo (ypač pastaruosius kelis šimtmečius šis siekis buvo visiškai nesąmoningas, o tai daroma). bet tai tuo tarpu keičiasi dėl naujai prasidėjusio Vandenio amžiaus). Šis vystymasis ar net savojo pakilimas emocinis koeficientas, laimėjus moralines pažiūras, kad veiksmas ar susitapatinimas su savo siela ir, svarbiausia, gilios meilės sau, savo artimiesiems, gamtai ir gyvūnų pasauliui ugdymas tiesiog reikalauja nesuskaičiuojamų įsikūnijimų, nesuskaičiuojamų gyvenimų.
Dėl reinkarnacijos ciklo mums suteikiama galimybė iš gyvenimo į gyvenimą tobulėti protiškai ir dvasiškai...!!
Jūs tobulėjate protiškai ir emociškai iš gyvenimo į gyvenimą ir tam tikru momentu pasieksite savo paskutinį įsikūnijimą. Šiame įsikūnijime, šiame gyvenime pilnai išvystomas jo paties dvasinis ryšys ir jo paties dvasinė galia (kūrybinis sąmonės gebėjimas). Tada žmogus suvokia didžiulį savo paties vibracijos dažnio padidėjimą, kai žmogus vėl sugeba įveikti savo reinkarnacijos ciklą.
Norint tapti savo įsikūnijimo šeimininku, būtina sukurti visiškai vidinę dvasinę, dvasinę ir fizinę pusiausvyrą..!!
Tada žmogus tampa savo įsikūnijimo šeimininku ir daugiau nepasiduos fizinei mirčiai, nes jam nebereikia atgimimo ciklo. Tada žmogus įvaldė reinkarnacijos ciklą, pralaužė ir įveikė fizinį irimo/mirties/senėjimo procesą.
