Nuo pat savo egzistavimo pradžios mes, žmonės, filosofavome apie tai, kas tiksliai gali nutikti po mirties. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės yra įsitikinę, kad po mirties mes patenkame į vadinamąją nieką ir tada niekaip nebeegzistuojame. Kita vertus, kai kurie žmonės mano, kad po mirties mes pakilsime į tariamą dangų, kad tada mūsų gyvenimas žemėje pasibaigs, bet mes amžinai egzistuosime danguje, t.y. kitame egzistencijos lygmenyje.
Įėjimas į naują gyvenimą
Be daugybės spėliojimų, vienas dalykas iš esmės yra tikras: mes tikrai egzistuosime po mirties (mūsų siela yra nemirtinga ir egzistuoja amžinai). Šiame kontekste nėra mirties savaime, o mirtis reiškia transformaciją, t. y. mes, žmonės, patiriame unikalų dažnio pokytį ir tada patenkame į „naują“ pasaulį, kuris mums yra žinomas/nežinomas. Galiausiai mes ir mūsų siela patenkame į tariamai naują pasaulį (už – egzistuoja atskirai nuo mums pažįstamo pasaulio – viskas turi 2 polius – universalus dėsnis) ir, priklausomai nuo mūsų ankstesnės sąmonės būsenos laipsnio, integruojamės į atitinkamą dažnio lygį. . Šiuo atžvilgiu mūsų ankstesnis žemės vystymasis vaidina labai svarbų vaidmenį ir yra labai svarbus mūsų pačių integracijai. Žmonės, kurie, pavyzdžiui, beveik neturėjo psichologinio ryšio vadinamojo „pereinamojo taško“ metu, buvo labiau orientuoti į EGO/medžiagą (t. y. buvo gana šaltaširdiški, daug vertino ir mažai žinojo apie savo kilmę ir pasaulį). ir toliau sąmoningai įstrigę iliuziniame pasaulyje, kuris mums buvo sukurtas ir turėjo tik keletą psichinių orientacijų, šiuo atžvilgiu būtų priskirtas gana žemo dažnio lygiui (neišspręstus konfliktus ir kitas psichines problemas nešame į kapus ir perkelti juos į tolesnį mūsų gyvenimą). Kita vertus, žmonės, kurie labiau kontroliuoja savo įsikūnijimą, t. y. kurie turėjo stipresnį dvasinį ryšį ir kurie savo gyvenime veiksmingiau įvaldė dvilypumo žaidimą, greičiausiai bus priskirti aukšto dažnio lygiui. Galiausiai atitinkamas dažnio lygis, tiksliau – protinis ir dvasinis vystymasis, pasiektas ankstesniame gyvenime, veda į vėlesnę integraciją.
Iš esmės tariamos mirties nėra, užtat mes, žmonės, nuolat atgimstame, vėl ir vėl gauname naują fizinį drabužį ir, sąmoningai ar nesąmoningai, visada siekiame nuoseklaus tolimesnio savo dvasios tobulėjimo..!!
Kuo labiau žmogus savo gyvenime išsivystė protiškai, dvasiškai ir, svarbiausia, etiškai, tuo ilgiau užtruks, kol jis vėl persikūnys. Žmonės, kurie savo ruožtu patyrė/suvokė tik minimalų savo proto/kūno/sielos sistemos vystymąsi, savo ruožtu greičiau atgimsta/reinkarnuojasi, kad jiems būtų suteikta greita galimybė tolimesniam dvasiniam tobulėjimui. Galiausiai tai taip pat yra esminis mūsų gyvenimo aspektas, būtent reinkarnacijos procesas. Taip mes, žmonės, gimstame vėl ir vėl. Dėl šios priežasties, užuot mirę ir užgesę amžiams, mes vis grįžtame, atgimstame iš naujo, tada toliau tobulėjame, mokomės naujų etinių ir moralinių pažiūrų ir sąmoningai ar nesąmoningai siekiame iki galo išvystyti savo dvasinį supratimą, y., mūsų pačių reinkarnacijos ciklo pabaiga. Ši procedūra tiesiog susieta su esminiais veiksniais ir vienas iš jų yra sąmonės būsenos sukūrimas, iš kurio atsiranda visiškai harmoninga + taiki tikrovė, t.y. laisvas gyvenimas, kuriame nebeleidžiame savęs psichiškai dominuoti daiktams, - tampame. vėl savo įsikūnijimo šeimininkas.
Bet kuris žmogus gali vėl užbaigti reinkarnacijos ciklą visiškai išsivaduodamas iš savo paties susikurto disbalanso, vėl tapdamas savo įsikūnijimo šeimininku ir pasiekdamas labai aukštą etinį ir moralinį sąmonės lygį..!!
Dėl šios priežasties mirties nėra ta prasme, kad jos niekada nebuvo ir niekada nebus. Vienintelis dalykas, kuris visada yra, yra gyvenimas ir jei mūsų fizinis apvalkalas suirs, mes ir toliau egzistuosime ir vieną dieną net reinkarnuosimės. Turėdami tai omenyje, būkite sveiki, laimingi ir gyvenkite harmoningą gyvenimą.
Nori mus paremti? Tada spustelėkite ČIA
