Dvilypumo terminą pastaruoju metu vėl ir vėl vartoja labai įvairūs žmonės. Tačiau daugeliui vis dar neaišku, ką iš tikrųjų reiškia dvilypumas, kas tai yra ir kiek jis formuoja mūsų kasdienį gyvenimą. Žodis dvilypumas kilęs iš lotynų kalbos (dualis) ir pažodžiui reiškia dvilypumą arba dualumą. Iš esmės dualumas reiškia pasaulį, kuris savo ruožtu yra padalintas į 2 polius, dualus. Karšta – šalta, vyras – moteris, meilė – neapykanta, vyras – moteris, siela – ego, geras – blogas ir tt Bet galiausiai viskas nėra taip paprasta. Dvilypumas yra kur kas daugiau, ir šiame straipsnyje apie tai pakalbėsiu plačiau.
Dualitarinio pasaulio sukūrimas
Dualitarinės valstybės egzistavo nuo pat mūsų gyvavimo pradžios. Žmonija visada veikė pagal dualistinius modelius ir dalijo įvykius, įvykius, žmones ir mintis į teigiamas arba neigiamas būsenas. Šį dvilypumo žaidimą palaiko keli veiksniai. Viena vertus dvilypumas iškyla iš mūsų sąmonės. Visas žmogaus gyvenimas, viskas, ką galima įsivaizduoti, kiekvienas atliktas veiksmas ir viskas, kas atsitiks, galiausiai yra tik jo paties sąmonės ir iš jos kylančių minčių rezultatas. Jūs susitinkate su draugu tik todėl, kad pirmiausia pagalvojote apie tokį scenarijų. Įsivaizdavote susitikimą su šiuo asmeniu, o tada tą mintį supratote atlikdami veiksmą. Viskas kyla iš minčių. Visas žmogaus gyvenimas tėra jo paties vaizduotės produktas, protinė jo paties sąmonės projekcija. Sąmonė iš esmės yra belaikė erdvėje ir be poliškumo, todėl sąmonė plečiasi kiekvieną sekundę ir nuolat plečiasi nauja patirtimi, kuri savo ruožtu gali būti iškviesta mūsų minčių pavidalu. Dvilypumas šiame kontekste kyla iš mūsų sąmonės, nes pasitelkiame savo vaizduotę, kad skirstydami dalykus į gerus ar blogus, teigiamus ar neigiamus. Tačiau sąmonė iš prigimties nėra dualistinė būsena. Sąmonė nėra nei vyriška, nei moteriška, ji negali senti ir yra tik įrankis, kuriuo mes patiriame gyvenimą. Nepaisant to, kasdien patiriame dualistinį pasaulį, vertiname įvykius ir skirstome juos į gerus ar blogus. Tam yra keletas priežasčių. Mes, žmonės, nuolat kovojame tarp sielos ir egoistinio proto. Siela yra atsakinga už teigiamų minčių ir veiksmų generavimą, o ego – neigiamas, energetiškai tankias būsenas. Todėl mūsų siela dalijasi į teigiamas būsenas, o ego – į neigiamas būsenas. Savo sąmonę, savo minčių eigą visada nukreipia vienas iš šių polių. Arba jūs naudojate savo sąmonę, kad sukurtumėte teigiamą tikrovę (sielą), arba kuriate neigiamą, energetiškai tankią tikrovę (ego).
Dualitarinių valstybių pabaiga
Šis pokytis, kuris šiame kontekste taip pat dažnai vertinamas kaip vidinė kova, galiausiai priveda prie to, kad mes vėl ir vėl skirstome žmones į neigiamus ar teigiamus įvykius. Ego yra tik ta žmogaus dalis, kuri verčia mus kurti neigiamą tikrovę. Visos neigiamos emocijos, nesvarbu, ar tai skausmas, liūdesys, baimė, pyktis, neapykanta ir panašiai, kyla iš šio proto. Tačiau dabartiniame Vandenio amžiuje žmonės vėl pradeda ištirpdyti savo egoistinius protus, kad galėtų sukurti išskirtinai teigiamą tikrovę. Ši aplinkybė galiausiai lemia tai, kad tam tikru momentu mes atsisakome visų savo sprendimų ir nebeįvertiname dalykų, nebeskirstome dalykų į gerus ar blogus. Laikui bėgant žmogus atsisako tokio mąstymo ir vėl atranda savo vidinį tikrąjį „aš“, o tai reiškia, kad į pasaulį žiūrima išskirtinai pozityviomis akimis. Nebesiskiriama į gerą ir blogą, teigiamą ar neigiamą, nes visumoje matomas tik teigiamas, aukštesnis, dieviškasis aspektas. Tada pripažįstama, kad visa egzistencija pati savaime yra tik belaikė, be poliškumo išraiška. Visos nematerialios ir materialios būsenos iš esmės yra tik visa apimančios sąmonės išraiška. Kiekvienas žmogus turi dalį šios sąmonės ir per ją išreiškia savo gyvenimą. Žinoma, šia prasme yra, pavyzdžiui, vyriškos ir moteriškos išraiškos, teigiamos ir neigiamos dalys, bet kadangi viskas kyla iš būsenos be poliariškumo, pagrindinis viso gyvenimo pagrindas neturi dvilypumo.
2 skirtingi stulpai, kurie yra vienas iš viso!
Pažvelkite į moteris ir vyrus, kad ir kokie jie būtų skirtingi, bet galų gale jie yra tik struktūros, kurios esme nėra dvilypumo, produktas, visiškai neutralios sąmonės išraiška. Dvi priešybės, kurios kartu sudaro visumą. Tai tarsi moneta, abi pusės skirtingos, tačiau abi pusės sudaro visumą, vieną monetą. Šios žinios svarbios ir tam, kad būtų galima prasibrauti per savo reinkarnacijos ciklą ar priartėti prie šio tikslo. Kažkuriuo momentu jūs pašalinate visus savo užsibrėžtus blokavimus ir programavimą, atsiduriate tylaus stebėtojo vietoje ir matote tik dievišką kibirkštį visoje egzistencijoje, kiekviename susitikime ir kiekviename žmoguje.
Nebeteisiama šia prasme, atsisakoma visų vertinimų ir matomas pasaulis toks, koks jis yra, kaip milžiniškos sąmonės išraiška, kuri individualizuojasi per įsikūnijimą, išgyvena save, kad vėl galėtų įvaldyti gyvenimo dvilypumą. Šia prasme būkite sveiki, laimingi ir gyvenkite harmoningą gyvenimą.
Džiaugiuosi bet kokia pagalba ❤
Bet dvilypumas nėra blogas dalykas, ar ne, jei abi puses suprantame kaip vieną? Ir aš tikiu, kad ego taip pat turi jame savo vietą, kaip ir viskas pasaulyje turi savo vietą. Jei noriu mesti kovą, turėčiau nustoti kovoti. Taigi taip pat nustokite kovoti su savo ego ir įtraukite jį į savo bendrą esybę, kaip ir norą, kad kitiems sektųsi gerai. Be gebėjimo skirtis, nelabai galiu žmonėms nieko duoti, vienam to reikia kaip kitam. Tai mano įsitikinimas, kiti įsitikinimai yra leidžiami, bet man asmeniškai tai yra ramiausia. Ne po kovos.