Vanduo yra pagrindinė gyvybės statybinė medžiaga ir, kaip ir viskas, kas egzistuoja, turi sąmonę. Be to, vanduo turi dar vieną labai ypatingą savybę: vanduo turi unikalų gebėjimą atsiminti. Vanduo reaguoja į įvairius grubius ir subtilius procesus ir keičia savo struktūrinę prigimtį, priklausomai nuo informacijos srauto. Dėl šios savybės vanduo yra ypatinga gyva medžiaga, todėl turėtumėte tuo įsitikinti Vandens atminties talpa „pamaitinama“ tik teigiamomis reikšmėmis.

Vandens prisiminimas

Vandens gebėjimą prisiminti pirmą kartą atrado japonų mokslininkas dr. Masaru Emoto sužinojo ir įrodė. Per daugiau nei dešimt tūkstančių eksperimentų Emoto atrado, kad vanduo reaguoja į jausmus ir pojūčius, o tada keičia savo struktūrines savybes. Emoto iliustravo struktūriškai pakeistą vandenį nufotografuotų sustingusių vandens kristalų pavidalu.

Emoto pastebėjo, kad jo paties mintys smarkiai pakeitė šių vandens kristalų struktūrą. Šių eksperimentų metu teigiamos mintys, emocijos ir žodžiai užtikrino, kad vandens kristalai įgautų natūralią ir žavią formą. Neigiami pojūčiai savo ruožtu pažeidė vandens struktūrą, todėl atsirado nenatūralūs arba deformuoti ir negražūs vandens kristalai. Emoto įrodė, kad savo mintimis galite reikšmingai paveikti vandens kokybę.

Į pojūčius reaguoja ne tik vanduo!

Kadangi kiekviena materija, kiekvienas augalas, kiekvienas organizmas turi sąmonę, viskas, kas egzistuoja, reaguoja į mintis ir pojūčius. Panašus eksperimentas su augalais buvo išbandytas kelis kartus. Du augalai buvo auginami lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis. Vienintelis skirtumas buvo tas, kad vienas augalas kasdien buvo maitinamas teigiamomis, o kitas neigiamomis emocijomis.

Kasdien vienam augalui buvo sakoma „Aš tave myliu“, o kitam – „Aš tavęs nekenčiu“. Teigiamą žinią turintis augalas puikiai augo ir klestėjo, o kitas augalas po labai trumpo laiko numirė. Tas pats pasakytina apie viską gyvenime. Viskas, kas egzistuoja, atsiliepia minties energijai. Tą patį principą galima perkelti ir į žmones. Kiekvienai gyvai būtybei reikia meilės, kad gyventų, todėl mes turėtume rodyti savo artimiesiems meilę, o ne neapykantą ir panašiai. Panašų eksperimentą (The Cruel Kaspar Hauser Experiment) kadaise XI amžiuje atliko Frederikas II iš Hohenstaufeno. Po gimimo kūdikiai buvo atskirti nuo mamų ir visiškai izoliuoti.

Kūdikiai beveik neturėjo kontakto su žmonėmis, buvo tik maitinami ir maudomi. Šiame eksperimente su kūdikiais nebuvo kalbama siekiant išsiaiškinti, ar yra originali kalba, kurią būtų galima išmokti natūraliai. Po trumpo laiko kūdikiai mirė, todėl buvo nustatyta, kad kūdikiai negali gyventi be meilės. Tas pats galioja kiekvienai gyvai būtybei. Be meilės mes nykstame ir žūstame.

Vandens kokybė yra labai svarbi

Norėdami grįžti prie vandens, kadangi vanduo labai jautriai reaguoja į mintis, turėtume stengtis savo mintis ir pojūčių spektrą paversti pozityvesniais. Kadangi mūsų organizmą sudaro nuo 50 iki 80% vandens (procentas priklauso nuo amžiaus, mažų vaikų vandens balansas yra žymiai didesnis nei vyresnio amžiaus žmonių), visada turėtume pozityviai palaikyti šio kūno vandens geros būklės. Neigiamos mintys ir elgesio modeliai naikina vandens prigimtį, todėl neigiamos vertybės, tokios kaip neapykanta, pavydas, pavydas, godumas ir kt., labai sumažina žmogaus fizines galimybes.

Kodėl turėčiau nuodyti save ir savo socialinę aplinką neigiamais elgesiu ir mąstymo šablonais, kai savo kūrybinių sugebėjimų dėka pozityviu mąstymu ir veiksmais galiu sukurti natūralią ir sveiką aplinką?! Turėdami tai omenyje, būkite sveiki, laimingi ir gyvenkite taikiai bei darniai.